apluibti

apluĩbti intr. būti apsileidusiam, nerangiam (?): Apluĩbę žmonys Šts. | refl.: O tas Ruibis apsiluĩbęs tenai styrinėjo ir pamatė jaunos kielės mažus vaikutelius (d.) Vkš. \ luibti; apluibti